Kaip saugiai nusipirkti naudotą automobilį iš kito miesto ar užsienio: žingsnis po žingsnio

Geriausios kainos automobilis retai stovi už dvidešimties minučių nuo namų. Vos tik pradedi žiūrėti skelbimus visoje Lietuvoje, o dar labiau – Lenkijoje ar Vokietijoje, pasirinkimas išsiplečia kelis kartus, o tas pats biudžetas staiga reiškia geresnę komplektaciją ir mažesnę ridą. Todėl didelė dalis Lietuvos pirkėjų anksčiau ar vėliau atsiduria mobile.de arba AutoScout24.

Bėda ta, kad viskas, ką normaliai darytum saugumo dėlei – apeitum aplink, atidarytum dureles, paklausytum variklio, pažiūrėtum pardavėjui į akis – reikalauja stovėti šalia automobilio. Kai iki jo tūkstantis kilometrų, nieko iš to nėra tol, kol jau esi paaukojęs dieną, kurą ir nakvynę.

Dauguma pirkėjų elgiasi vienu iš dviejų būdų. Arba važiuoja tikėdamiesi, kad automobilis atrodys kaip nuotraukose, arba svarsto tiek ilgai, kad geras skelbimas parduodamas mažiau atsargiam žmogui. Nei viena, nei kita nėra strategija.

Toliau – eiga. Šeši žingsniai tam tikra tvarka, kur kiekvienas atmeta konkrečią blogo scenarijaus rūšį dar prieš tai, kai ji kainuoja pinigų. Tikslas ne panaikinti riziką – to padaryti neįmanoma – o pasiekti, kad sėsdamas į savo automobilį važiuoti apžiūrėti kito jau žinotum, jog kelionė verta.

Kodėl įprasti patarimai per atstumą neveikia

Bet kuriame straipsnyje apie naudoto automobilio pirkimą rasi tą patį sąrašą: patikrink tarpelius tarp detalių, ieškok perdažymo pėdsakų, pačiupinėk po ratų arkomis, nuvažiuok bandomąjį ratą, nuvežk pas meistrą.

Visi šie patarimai geri. Tik jie visi priklauso penktam šio gido žingsniui, o ne pirmam. Tai patarimai žmogui, kuris jau stovi kieme.

Pirkimas per atstumą apverčia eiliškumą. Brangus sprendimas čia ne „ar pirkti šitą automobilį“, o „ar sėsti ir važiuoti keturias valandas jo apžiūrėti“. Tą sprendimą reikia priimti remiantis informacija, kurią gali surinkti nepakildamas nuo stalo – o apie tai įprasti patarimai nepasako beveik nieko.

Per atstumą realiai nutinka trys dalykai:

• Automobilis ne toks, kaip skelbime. Kita rida, kita būklė, apgadinimai, likę už kadro ribų.
• Automobilio apskritai nėra. Nuotraukos paimtos iš kito skelbimo, pardavėjas prašo avanso „rezervacijai“, o nurodytas adresas pasirodo esąs prekybos centro stovėjimo aikštelė.
• Automobilis tvarkingas, bet ne tiek, kad būtų vertas. Jokio sukčiavimo – tiesiog prastesnis egzempliorius, nei atrodė nuotraukose. Tai supranti sudeginęs savaitgalį ir porą šimtų eurų.

Pirmi du atvejai – apgaulė. Trečias pasitaiko kur kas dažniau, ir apie jį niekas neįspėja. Toliau aprašyta eiga skirta visiems trims.

1 žingsnis. Atsijok skelbimą dar prieš rašydamas pardavėjui

Didžiąją dalį blogų skelbimų gali atmesti neišsiuntęs nė vienos žinutės.

Palygink kainą su realybe. Susirask tą patį modelį, metus ir panašią ridą autoplius.lt, o tada mobile.de. Jei automobilis pastebimai pigesnis už visus panašius, tai greičiausiai ne proga, laukusi būtent tavęs. Tai arba automobilis su problema, arba automobilis, kurio nėra, arba kaina, kuri pasikeis vos užmezgus kontaktą.

Patikrink nuotraukas atvirkštine paieška. Dešinys pelės klavišas, „ieškoti pagal vaizdą“. Jei tos pačios nuotraukos randamos pusantrų metų senumo skelbime kitoje šalyje, atsakymą turi per dešimt sekundžių. Vien šis patikrinimas atmeta nemažą dalį netikrų skelbimų.

Žiūrėk ne tik į automobilį, bet ir į foną. Ar visos nuotraukos daryta toje pačioje vietoje, tą pačią dieną, tokiu pačiu oru? Ar dalis kadrų vasariški, o dalis – žiemiški? Ar valstybinis numeris vienoje nuotraukoje matomas, o kitoje paslėptas? Skirtingi šaltiniai paprastai reiškia, kad pardavėjas skelbimą surinko iš keleto, o ne nufotografavo vienu sykiu.

Atkreipk dėmesį į tai, ko nėra. Dvylika kėbulo nuotraukų ir nė vienos salono. Nė vieno variklio skyriaus kadro. Nė vienos prietaisų skydelio nuotraukos su rida. Automobilis, nufotografuotas tik iš vienos pusės, tuo pačiu kampu, prieblandoje. Trūkumas irgi yra informacija. Plačiau apie tai – tekste kodėl automobilio nuotraukomis pasitikėti negalima.

Pažiūrėk į patį pardavėją. Kiek laiko skelbimas kabo ir ar jis nebuvo kelis kartus keliamas iš naujo mažinant kainą? Ar tas pats telefono numeris nefigūruoja kituose skelbimuose? Ar aprašymas skamba kaip žmogaus, turinčio vieną automobilį, ar kaip prekiaujančio dvidešimt per mėnesį, bet prisistatančio privačiu asmeniu?

Jei skelbimas visa tai atlaiko – verta rašyti. Dauguma neatlaikys.

2 žingsnis. Išsiaiškink, ką sako dokumentai

Dabar tikrini užfiksuotą automobilio praeitį. Šis žingsnis pigus, greitas ir neapleistinas.

Paprašyk viso VIN kodo raštu. Septyniolika simbolių.

Pirmiausia – oficialūs registrai. Lietuvoje Regitra turi registracijos ir techninės apžiūros duomenis. Lenkijoje istoriją apie Lenkijoje registruotus automobilius nemokamai rodo historiapojazdu.gov.pl. Vokietijoje analogiškos viešos paieškos nėra – todėl ten daug kas parduodama pasitikėjimo pagrindu ir todėl būtina prašyti parodyti Zulassungsbescheinigung Teil II (didįjį registracijos liudijimą).

Tada – komercinė istorijos ataskaita. carVertical, autoDNA ir Autoistorija sujungia duomenis iš kelių šalių: ankstesnes registracijas, užfiksuotus ridos parodymus, aukcionų įrašus, draudikų fiksuotus apgadinimus, vogtų automobilių duomenų bazes. Jos nėra nei nemokamos, nei pilnos, bet automobiliui, kirtusiam kelias sienas, dažnai parodo tai, ko oficialus registras nematė.

Suprask, ką sužinojai ir ko ne. Istorijos ataskaita pasako, kur automobilis buvo ir kas apie jį buvo užfiksuota. Ji nepasako, ar sankaba jau skaičiuoja paskutinius kilometrus, ar nerūdija slenksčiai ir ar nuotraukose esantis automobilis apskritai yra tas, kuriam priklauso būtent tas VIN. Apie tai atskirai rašėme tekstuose ką automobilio istorija parodo ir ko niekada nepasakys ir ką iš tikrųjų parodo VIN kodas.

Būtent dėl šios spragos egzistuoja trečias žingsnis.

3 žingsnis. Įsitikink, kad automobilis egzistuoja ir atitinka skelbimą – šiandien

Šiuo momentu žinai, koks automobilis turėtų būti ir kas su juo vyko praeityje. Tačiau vis dar nežinai, kaip jis atrodo dabar ir ar pardavėjas apskritai jį turi.

Pardavėjai mielai atsiunčia daugiau nuotraukų. Tai padeda menkai: fotografijų kampus, laiką kontroliuoja jie, o tu neturi jokio būdo sužinoti, kada ir kur tos nuotraukos buvo darytos. Vaizdo skambutis geriau, bet reikalauja, kad abu būtumėte laisvi tuo pačiu metu, o po jo nelieka nieko, ką galėtum peržiūrėti ar parodyti meistrui. Taip pat, kamerą lengva greitai pravesti pro tas vietas, kurių pardavėjas nenorėtų rodyti.

Nuotolinė patikra šią spragą uždaro kitaip – kontroliuodama ne pardavėjo gerą valią, o tai, kaip medžiaga sukuriama.

Kaip tai veikia su Prufio. Radęs dominantį automobilį, pirkėjas per „Prufio“ sukuria apžiūros užklausą ir jam patogiu būdu perduoda pardavėjui sugeneruotą apžiūros kodą. Pardavėjas „Prufio“ programėlėje įveda šį kodą ir atlieka automobilio apžiūrą pagal pateiktą struktūrą: užfiksuoja automobilio kėbulą, saloną, odometro rodmenis, matomus pažeidimus ir kitą aktualią informaciją bei atsako į „Prufio“ pateiktus klausimus, kurie svarbūs pirkėjui. Ekrane rodomi kontūrai nurodo, kur atsistoti ir ką nufilmuoti kiekviename žingsnyje. Sesija trunka apie dešimt minučių.

Ką ataskaita realiai įrodo. Kiekviena nuotrauka ir vaizdo įrašo dalis sukuriama gyvai vienos nenutrūkstamos sesijos metu, tiesiai iš įrenginio kameros, su tuo momentu fiksuojama laiko žyma ir vieta. Galerijos nuotraukos, iš anksto įrašyti failai ir virtualios kameros neleidžiami. Jei sesija nutraukiama arba aptinkamas vietos imitavimas ar modifikuota aplinka, sesija nutraukiama ir paprašoma ją atlikti iš naujo. Ataskaitoje pateikiamas Location Trust Score, rodantis, kiek nuoseklūs buvo vietos duomenys, o viskas, kas sesijos metu atrodė neįprastai, ataskaitoje aiškiai pažymima, o ne nuslepiama.

Jei pardavėjas atsisako – tai irgi informacija. Privatus pardavėjas, turintis tikrą automobilį ir realią priežastį jį parduoti, gauna dešimties minučių užduotį, o ją atlikęs sulaukia pirkėjo, kuris nustoja klausinėti ir pradeda derinti atvykimo laiką. Kai kurie vis tiek atsisakys: neturi laiko, nemėgsta filmuoti, turi dar tris besidominčius. Tai nėra apgaulės įrodymas. Bet atsisakymas iš žmogaus, kuris kitaip labai norėjo parduoti, tą skelbimą turėtų nustumti sąraše žemyn, o ne pakelti aukštyn.

Pardavėjas turi septynias dienas užklausai atlikti. Jei atsisako arba neatsako, tas pats kreditas persikelia kitam sąrašo automobiliui – tad neatsakymas kainuoja tik laiko.

4 žingsnis. Nuspręsk, ar važiuoti

Dėl šio sprendimo visa eiga ir egzistuoja, tad priimk jį sąmoningai.

Suskaičiuok realią kelionės kainą: kuras į abi puses, keliai, nakvynė, jei toli, ir pati diena. Kelionė iš Vilniaus į Vokietiją realiai kainuoja 200–400 eurų ir savaitgalį. Tada paklausk savęs, ar tai, ką dabar žinai, tokias išlaidas pateisina.

Važiuok, kai istorija švari, ataskaita atitinka skelbimą, pardavėjas atsakė konkrečiai, o kaina vis dar prasminga. Nevažiuok todėl, kad į šitą automobilį jau įdėjai daug pastangų – tai kalba jau išleisti pinigai, ir būtent dėl to įvyksta didelė dalis blogų pirkimų.

5 žingsnis. Ko vis tiek negalima padaryti nuotoliu

Nė vienas ankstesnis žingsnis apžiūros nepakeičia. Jie tik nusprendžia, kurią apžiūrą darysi.

Atvykęs: užvesk variklį šaltą ir būk šalia, kai tai daroma, o ne atvažiuok į jau įšildytą. Nuvažiuok normalų ratą, įskaitant greitkelį, ir išjunk radiją. Pažiūrėk iš apačios. Išbandyk visą elektroniką – būtent tos smulkmenos vėliau tyliai susideda į rimtą sumą.

Bet kokiam brangesniam ar sudėtingesniam automobiliui sumokėk vietiniam nepriklausomam servisui už patikrą. Vokietijoje tai už nedidelį mokestį atlieka TÜV arba DEKRA. Tai geriausiai investuotas šimtas eurų visame pirkime – o atlikus trečią žingsnį sumoki jį tik kartą, už tinkamą automobilį. Skaičius išnarstėme tekste kiek kainuoja automobilio patikra prieš perkant.

6 žingsnis. Atsiskaityk ir sutvarkyk dokumentus

Atsiskaityk vietoje, SEPA pavedimu į sąskaitą, kurios savininko vardas sutampa su pardavėjo dokumentais, jam dalyvaujant. Niekada kriptovaliuta, dovanų kortelėmis ar pinigų perlaidų sistemomis.

Surašyk normalią pirkimo–pardavimo sutartį dviem egzemplioriais, abu pasirašytus, o perkant užsienyje – dviem kalbomis: abiejų šalių duomenys, VIN, rida perdavimo momentu, kaina, data ir sutarta automobilio būklė. Surašyk visus patikros metu rastus defektus – tas sąrašas yra ir tavo derybinė pozicija, ir teisinis įrodymas. Prie savo egzemplioriaus prisek patikros ataskaitą.

Tada tvarkykis registraciją: tranzitiniai numeriai, draudimas nuo tos minutės, kai išvažiuoji, atitikties sertifikatas, jei reikalingas, ir perregistravimas Regitroje grįžus. Dalį šių dokumentų kai kuriose šalyse privaloma sutvarkyti dar prieš automobiliui kertant sieną, o ne prie jos. Prieš išvykdamas pasitikrink abiejų šalių reikalavimus – jie keičiasi.

Trumpai

1. Atsijok skelbimą pagal kainą, nuotraukų kilmę ir pardavėjo elgesį dar prieš susitikdamas.
2. Gauk visą VIN ir patikrink jį oficialiame registre bei komercinėje istorijos ataskaitoje.
3. Prieš įsipareigodamas įsitikink dabartine automobilio būkle ir buvimo vieta – nuotoline patikra.
4. Spręsk, ar kelionė pateisinama, remdamasis įrodymais, o ne jau įdėtomis pastangomis.
5. Vietoje – šaltas užvedimas, bandomasis ratas ir nepriklausomo serviso patikra.
6. Atsiskaityk tik vietoje ir surašyk normalią sutartį.

Pirkti per atstumą nėra pavojingiau nei pirkti šalia namų. Pavojinga tada, kai daroma neteisinga eilės tvarka – kai brangūs ir negrįžtami žingsniai atliekami anksčiau už pigius ir informatyvius. Apversk tvarką, ir automobilis už tūkstančio kilometrų tampa tiesiog automobiliu, apie kurį prieš važiuodamas žinai daugiau nei apie tą, kuris stovi gretimoje gatvėje.