Netikri automobilių skelbimai: kaip atpažinti sukčius prieš mokant avansą

Skelbimas atrodo profesionaliai. Nuotraukose – tvarkingas automobilis, o pardavėjas išsamiai atsako į klausimus. Pokalbis persikelia į „WhatsApp“ ar kitą susirašinėjimo programėlę. Ten pardavėjas atsiunčia dar daugiau automobilio nuotraukų ir vaizdo įrašų, taip pat VIN kodą bei dokumentų kopijas.

Tuomet paaiškėja, kad automobiliu domisi ir kiti, todėl, norint jį rezervuoti, avansą reikia pervesti dar šiandien. Tačiau pardavėjas to automobilio gali apskritai neturėti.

Netikri automobilių skelbimai nėra tik pirkimo iš užsienio problema. Ta pati rizika kyla ir tada, kai skelbime nurodyta, kad automobilis yra kitame mieste arba tiesiog per toli, kad galėtumėte jį apžiūrėti dar šiandien.

Sukčių siunčiama medžiaga nebūtinai atrodo suklastota. Ji gali būti paimta iš kito skelbimo, gauta iš tikrojo savininko ar užfiksuota gerokai anksčiau. Kad ir kiek failų gautumėte, jie neįrodo, kad juos atsiuntęs žmogus gali parodyti būtent tą automobilį dabar.

Kaip veikia netikri automobilių skelbimai?

Sukčiavimas perkant automobilį dažnai prasideda visai nekaltai. Sukčius pamažu įgyja pirkėjo pasitikėjimą, kol avansas už automobilį ima atrodyti kaip įprasta pirkimo proceso dalis.

Pardavėjas atrodo patikimas. Sukčius apsimeta realiai veikiančiu automobilių pardavėju ar jo darbuotoju, prisidengia tikros įmonės vardu arba išgalvoja neegzistuojantį pardavėją.

Skelbime nurodoma patraukli kaina. Ji gali būti mažesnė už panašių automobilių rinkos kainą, tačiau nebūtinai tiek, kad iš karto sukeltų įtarimą. Nuotraukos kokybiškos, o techniniai duomenys atrodo tikroviški.

Pardavėjas atsiunčia daugiau medžiagos. Per susirašinėjimo programėles pirkėjas gauna papildomų nuotraukų ir vaizdo įrašų, VIN kodą, prietaisų skydelio bei dokumentų nuotraukas. Kartais atsiunčiama ir sąskaita ar sutarties projektas.

Atsiranda priežastis skubėti. Pardavėjas išsamiai paaiškina pirkimo ir pristatymo eigą, bet kartu primena, kad automobiliu domisi ir kiti. Avanso prašoma tam, kad automobilis būtų rezervuotas jums, o skelbimas pašalintas.

Paprašytas parodyti automobilį, pardavėjas išsisukinėja. Užuot parodęs automobilį pagal pirkėjo prašymą, jis atsiunčia dar daugiau anksčiau paruoštos medžiagos. Pervedus pinigus, ryšys nutrūksta, o automobilis nepristatomas.

Tai vyksta ir Lietuvoje

Lietuvoje kartojasi tos pačios schemos. Utenos apskrities policijos duomenimis, 2026 m. birželio 17 d. vyras skelbimų portale rado parduodamą BMW, susitarė su pardavėju ir atliko du pavedimus į jo nurodytą sąskaitą. Vėliau su pardavėju susisiekti nebepavyko. Patirta 3 760 eurų žala. Utenos apskrities policijos įvykių suvestinė

Sumos būna ir gerokai didesnės. 2026 m. balandį šiaulietis skelbimų portale rado du parduodamus automobilius ir už abu iš savo individualios įmonės sąskaitos pardavėjui pervedė 17 800 eurų. Jis negavo nei automobilių, nei pinigų, o pardavėjas tapo nepasiekiamas. Šiaulių apskrities policijos įvykių suvestinė

Vien įmonės rekvizitai, sutartis ir įmonės vardu atidaryta banko sąskaita taip pat neįrodo, kad automobilis iš tiesų egzistuoja. Klaipėdos apskrities policija 2026 m. vasarį pranešė teismui perdavusi sistemingo sukčiavimo bylą. Įtariama, kad vyras savo įsteigtos mažosios bendrijos vardu internete fiktyviai siūlė automobilius ir jų dalis. Penki automobilių skelbimais susidomėję žmonės pasirašė rankpinigių sutartis ir į įmonės sąskaitą pervedė po 1 000–2 000 eurų. Įtariama, kad tokiu būdu iš septynių nukentėjusiųjų iš viso buvo pasisavinta 8 600 eurų. Klaipėdos apskrities policijos pranešimas

Nukenčia ir įmonės, o jų nuostoliai atskirais atvejais siekia dešimtis tūkstančių eurų. 2025 m. spalį Šiaulių įmonė pagal internetinį skelbimą už „Mercedes-Benz GLE“ į pardavėjo nurodytą sąskaitą pervedė 37 196 eurus. Automobilio įmonė negavo, o pardavėjas tapo nepasiekiamas. Šiaulių apskrities policijos įvykių suvestinė

„Automobilis užsienyje“ – sena, tačiau vis dar naudojama schema. 2021 m. Šiaulių įmonės vadovas „Autoplius“ rado 2018 m. „Audi A6“ už 14 900 eurų, neva priklausantį savo automobilių parką atnaujinančiai Švedijos įmonei. Gavęs rezervacijos patvirtinimą, pirkėjas iš įmonės sąskaitos pervedė 4 500 eurų į privataus asmens sąskaitą. Pardavėjas aiškino, kad Švedijoje pinigus galima pervesti ir privačiam asmeniui. Kitą dieną pirkėjas pervedė likusią sumą ir išsiuntė autovežį automobilio paimti. Tačiau į Stokholmą nuvykęs vairuotojas nerado nei nurodytos aikštelės, nei automobilio, o su tariamu pardavėju vėliau susisiekti nebepavyko. Lietuvos policijos pranešimas

Netikri automobilių skelbimai – pasaulinė problema

Šios schemos kartojasi skirtingose Europos šalyse ir JAV. Tai nėra seni ar pavieniai atvejai – dauguma toliau minimų perspėjimų ir įvykių paskelbti 2026 m.

Paprasčiausioje schemos versijoje automobilio nėra visai. Pforzheimo policija Vokietijoje rugpjūtį perspėjo apie skelbimus, kuriuose nebuvo nei siūlomų automobilių, nei tariamų jų pardavėjų, tačiau avanso buvo prašoma dar prieš apžiūrą. Nuo šių schemų nukentėjo ir privatūs pirkėjai, ir automobilių prekybos įmonės. „Süddeutsche Zeitung“ / dpa pranešimas Bulgarijos policija kovą taip pat pranešė apie netikrus skubiai parduodamų lengvųjų ir krovininių automobilių skelbimus. Pirkėjams pervedus avansą, pardavėjai nutraukdavo ryšį. Bulgarijos policijos pranešimas

Dokumentai ir sutartis gali sustiprinti pasitikėjimą, tačiau neįrodo, kad automobilis egzistuoja ar pardavėjas turi teisę jį parduoti. Lenkijoje liepą pirkėjas už „Mercedes“ gavo automobilio duomenų ataskaitą ir pirkimo–pardavimo sutartį. Jis pervedė 35 000 zlotų avansą ir tik tada pastebėjo, kad sutartyje įrašytas identifikacinis numeris nesutampa su VIN kodu. Pardavėjas pažadėjo klaidą ištaisyti, tačiau galiausiai nustojo atsakyti. Lenkijos policijos pranešimas Ukrainos kibernetinė policija birželį perspėjo, kad sukčiai kuria dirbtinį pirkėjų susidomėjimą, prašo avanso rezervacijai, o pasitikėjimui sustiprinti gali siųsti suklastotas registracijos liudijimų ar kitų dokumentų kopijas. Ukrainos kibernetinės policijos perspėjimas

Kartais suklastojamas ne tik skelbimas, bet ir visa pardavimo aplinka. „Volkswagen“ ir „Volkswagen Financial Services“ perspėjo apie suklastotas svetaines, automobilių katalogus, kontaktinius duomenis ir banko rekvizitus, kuriais sukčiai naudojosi Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. „Volkswagen“ paskelbė 29 su šia schema susietų domenų sąrašą. „Volkswagen Financial Services“ perspėjimas ir oficialus „Volkswagen“ pranešimas JAV Federalinė prekybos komisija (FTC) rugsėjį įspėjo, kad sukčiai, dažnai pasitelkdami dirbtinį intelektą, klonuoja tikrų pardavėjų svetaines su logotipais, automobilių skelbimais, nuotraukomis ir klientų atsiliepimais. Perkant automobilį nuotoliu FTC pataria pasinaudoti nepriklausomos automobilio patikros paslaugomis, o pardavėjo atsisakymą leisti patikrinti automobilį vertinti kaip rimtą įspėjamąjį ženklą. Pirminis FTC perspėjimas

Nuostoliai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų. Vienu Vokietijoje užfiksuotu atveju moteris tariamam autosalonui pervedė apie 41 000 eurų, tačiau automobilio taip ir nesulaukė. „DIE ZEIT“ / dpa pranešimas

Sukčiavimo schemos gali veikti ir tarptautiniu mastu. 2022 m. Eurojust padėjo Čekijos ir Rumunijos institucijoms sustabdyti schemą, per kurią beveik 200 nukentėjusiųjų prarado apie 1,6 mln. eurų. Už neva iš užsienio gabenamus automobilius iš jų buvo prašoma 4 000–8 000 eurų avanso, tariamai skirto muitinės procedūroms ir transportui. Sukčiai naudojosi 28 netikromis Slovėnijos automobilių savininkų tapatybėmis ir fiktyviais Vokietijos įmonių profiliais. Eurojust pranešimas

Automobilio patikra prieš perkant: nuo ko pradėti?

Nuotolinė automobilio patikra yra pirmasis atrankos žingsnis – dar prieš vykstant apžiūrėti automobilio, mokant avansą, užsakant transportą ar samdant specialistą išsamiai techninei apžiūrai. Jos tikslas – atsakyti į paprastesnį klausimą: ar pardavėjas gali parodyti būtent skelbime siūlomą automobilį ir ar matoma informacija atitinka aprašymą.

Tai galioja vienodai, nesvarbu, ar automobilis siūlomas kitame mieste, ar užsienyje. Abejotinus variantus galima atmesti dar neišleidus pinigų kelionei, transportui, vietinio specialisto paslaugoms ar išsamiai kiekvieno svarstomo automobilio diagnostikai.

Prieš tęsdami sandorį:

Paprašykite parodyti konkretų automobilį. Ne atsiųsti dar daugiau failų, o parodyti jį pagal jūsų inicijuotą užklausą. Užsakykite nuotolinę automobilio patikrą: jos metu pardavėjas fiksuoja automobilį taip, kaip nurodo programėlė, o ne taip, kaip jam patogiau.

Palyginkite duomenis. VIN kodas, rida, spalva, komplektacija ir kiti patikros metu matomi požymiai turi sutapti su skelbimu bei dokumentais.

Patikrinkite pardavėją ir jo teisę parduoti. Įmonės duomenų ir kontaktų ieškokite patys oficialiuose šalies, kurioje ji registruota, registruose. Atskirai patikrinkite automobilio nuosavybę, galiojančius apribojimus ir pardavėjo įgaliojimus. Tai, kad žmogus parodė automobilį, dar nereiškia, jog jis turi teisę jį parduoti.

Įsitikinkite, kad mokate tam, kas parduoda. Pardavėjas, sutarties šalis ir sąskaitos savininkas turi būti tas pats asmuo ar įmonė. Jei prašoma pervesti pinigus kitam gavėjui, nemokėkite, kol negausite aiškaus ir patikrinamo paaiškinimo. Net sutampantys gavėjo duomenys neįrodo, kad automobilis iš tiesų egzistuoja.

Tik tada užsakykite išsamią apžiūrą. Rimtai svarstomo automobilio istoriją patikrinkite atskirai, o techninę būklę – pasirinktame autoservise arba pas nepriklausomą specialistą.

Kaip šiame procese padeda Prufio?

Prufio nėra dar vienas prašymas atsiųsti nuotraukų per susirašinėjimo programėlę. Pirkėjas išsiunčia pardavėjui struktūruotą nuotolinės patikros užklausą, o Prufio programėlė veda pardavėją per visą procesą ir nurodo, ką užfiksuoti. Nuotraukos ir vaizdo įrašai daromi tik aktyvios sesijos metu. Anksčiau padarytos medžiagos iš telefono galerijos įkelti negalima, o kartu fiksuojamos laiko žymos ir vietos duomenys.

Pirkėjas gauna struktūruotą Prufio ataskaitą su patikros metu užfiksuota medžiaga, VIN kodu, rida, matomais defektais, pardavėjo atsakymais ir dokumentų nuotraukomis, jei pardavėjas jas pateikia. Iš jos matote, ar pardavėjas galėjo parodyti konkretų automobilį ir ar tai, ką parodė, sutampa su skelbimu. Sąžiningam pardavėjui patikra užtrunka vos kelias minutes ir leidžia vienoje vietoje išsklaidyti pirkėjo abejones.

O jeigu patikrą atliks sukčius? Nukopijuoto skelbimo, svetimų nuotraukų ar dokumentų jam nebepakaks: reikės prieigos prie realaus automobilio ir sesijos metu užfiksuoti tai, ko prašo programėlė. Ataskaitos duomenys tampa antru patikros sluoksniu: vietą, laiką, VIN kodą ir ridą palyginate su skelbimu bei dokumentais, o pardavėją, jo teisę parduoti ir mokėjimo gavėją tikrinate atskirai. Tai gerokai apsunkina paprasčiausią schemą, kai pardavėjas automobilio apskritai negali parodyti, tačiau nepašalina visų rizikų: žmogus gali parodyti tikrą, bet ne savo automobilį.

Skelbimą galima sukurti. Automobilį reikia parodyti.